Apie turizmo statistikos trumparegystę

Įdomu skaityti apie Lietuvos turizmo statistiką ir negaliu susilaikyti nepašiepęs pateikiamų duomenų analizės. Aptariamo straipsnio pavadinimas yra skambus – „Lietuva rado, kuo pakeisti rusų turistus“. Iš karto susidaro įspūdis, kad taip ir yra, bet paskaičius straipsnį ir skaitytojų nuomones, kliūna už akies taiklus komentaras, kad pakeisti rusų turistus yra viena, o verslininkai vis tiek verkia, kad turistų nėra. Kas gi atsitiko?

Autobusai

Turizmo departamentas sau būdingu stiliumi aprašo situaciją manipuliuojant skaičiais. Optimistiškai nuteikia skaičiai, kurie apibūdina Japonijos (+45%), Kinijos (36%), Ukrainos (+27%), Didžiosios Britanijos (+17%) ir kitų šalių turistų Lietuvoje augimą, bet skaičiai išreikšti procentine išraiška. O kiek gi iš tiesų 2015 m. Lietuvoje apsilankė kinų ar japonų? Kodėl nepateikiami žmonių skaičiai? Vertinant atskirai paimtas šalis, toks augimas gali būti logiškas dėl skirtingų priežasčių: filmo apie Č. Sugiharą sėkmė Japonijoje; geresnis susisiekimas su kitomis šalimis; naujų turizmo objektų Lietuvoje patrauklumo efektas ir kt. Bet kodėl bendras užsienio turistų skaičiaus augimas, esant tokiems atskirų šalių rodikliams, sudarė vos 2 procentus?

Nereikia būti matematiku. Rusų (-33%) ir baltarusių (-13%) turistų srautų mažėjimas padarė didesnį efektą, nei bendras kitų šalių turistų augimas. Kitais žodžiais, Lietuva neteko tiek daug turistų iš Rusijos ir Baltarusijos, kad visos kitos šalys savais turistais vos ne vos kompensuoja šį praradimą. Nėra sunku pasakyti, dėl kokių priežasčių Lietuva tapo mažiau patraukli rusams ir baltarusiams. Aišku, prisideda ir politiniai įvykiai, bet didžiausią įtaką daro valiutos nuvertėjimas. Ypatingai tas liečia rusų turistus, kurių valiuta atpigo nuo 35 rublių už eurą iki 85 rublių

Džiaugsmas dėl didėjančių turistų srautų girdisi daugiausiai valdžios koridoriuose, tuo tarpu verksmas dėl tuštėjančių viešbučių girdimas iš ten, kur rusų nebeliko. Tam galima rasti paaiškinimą. Kur lankosi visi tie japonai, kinai, britai ir kiti, kurių padaugėjo Lietuvoje? Daugiausiai Vilniuje ir kažkiek kitur. Tuo tarpu Palanga jiems nėra tiek patraukli, kaip rusų turistams, kurie leisdavo savaites jos viešbučiuose. Tokiu būdu galima teigti, kad ekonominiu aspektu visi kiti turistai vargu ar duoda tiek daug naudos, kiek jos duodavo rusai, nes ne visi jų turistai veržėsi vien tik į Vilnių – nemažai jų “nusėsdavo“ kitur.

Kaip ir minėjau, labiausiai iš atvykstančių turistų pelnosi Vilnius, ir esant tokioms tendencijoms, pelnysis toliau. Ką daryti regionams, kai dauguma atvykstančių turistų jų nepasiekia ar užtrunka ne tiek ilgai, kaip tą darydavo rusai? Valdžios įtikinimai, kad rusus kompensuoja kitų šalių turistai, verslo neguodžia ir, panašu, dar ilgai neguos.

Reklama

3 komentarai “Apie turizmo statistikos trumparegystę

  1. Buvau Knygų mugės renginyje, kur pristatė turistinį leidinį apie Lietuvą anglų kalba. Turizmo departamento atstovė irgi skaičius paminėjo. O kad nėra valstybinės turizmo politikos ir iš viso turizmas pas mus žlugdomas, tai kabinetuose ten nepastebi. Aš ten irgi pasisakiau.

    Patinka

    • Skaičiais labai mėgstama manipuliuoti vietoje pasakymo, ką tai reiškia ir kodėl. Aš negaliu sakyti, kad turizmas žlugdomas, bet, mano nuomone, nevisada dėmesys nukreiptas ten, kur reikia, todėl, mūsų akimis, atsiranda abėjingumas tam tikriems įvykiams. Sakyčiau, kad turizmas nėra žlugdomas, juo netinkamai rūpinamasi.

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s