Niūrios Kauno oro uosto perspektyvos

Galų gale įvyko tai, kas turėjo įvykti! Kalba eina apie Ryanair bazės steigimą Vilniuje. Šį įvykį dar prieš gerą mėnesį išpranašavo Simonas Bartkus savo bloge. Remdamasis skirtingais parametrais, jis priėjo išvados, kad Ryanair eina link šaknų įleidimo Vilniuje, ir jis buvo teisus, netgi numatė datą, kai ši žinia turėjo būti paskelbta. Nežiūrint į akivaizdžią naudą Vilniui, įdomu įvertinti poveikį Kauno oro uostui.

kaunas airport

Taigi ką mes gauname iš šio veiksmo? Visų pirma, Kaunas eilinį kartą tui perleisti kelias kryptis Vilniui. Taip buvo su dauguma dabartinių krypčių, vykdomų iš Vilniaus, taip atsitiko ir dabar. Šį kartą skelbiama, kad Kaunas netenka Birmingemo ir Maltos. Neskelbiama tai, kad dar laikinoji sostinė lieka be Londono Stanstedo (iki žiemos sezono) ir Oslo krypčių. Birmingemo perkėlimas buvo seniai skelbiamas, Maltą „perkėlė“ dabar, o Stanstedo ir Oslo perkėlimo visiškai neafišavo. Sudėtinga įvardinti, kodėl nuspręsta atsisakyti šių krypčių iš Kauno, nors užimtumas buvo labai aukštas, o prieš kelis metus skrydžiai buvo vykdomi net du kartus per dieną.

Kalbant atvirai, Kaunas turistų nelabai praranda. Vieša paslaptis, kad skrydžiais iš Norvegijos ar Didžiosios Britanijos, įskaitant Stanstedą ir Birmingemą, skraido, daugiausiai, mūsų tautiečiai, o Malta buvo daugiau saulės ištroškusių lietuvių ir baltarusių kryptimi. Šios  kryptys sugeneruodavo pernelyg mažai turistų, nors lėktuvų užimtumas buvo pakankamai aukštas. Bet Kaunas praranda kitą svarbų dalyką – keleivius. Nežiūrint į tai, kad ne visi tie keleiviai yra užsienio turistai, pats keleivių srautas sugeneruoja kitokią naudą miestui. Oslo, Stanstedo, Birmingemo ir Maltos kryptys kartu sugeneruoja apie 4000 keleivių per savaitę. Visi šie keleiviai, nežiūrint į jų pasus, neša į bendrą Kauno katilą X sumą, mokėdami pinigus už transportą, parkingą, kavą, suvenyrą, maistą, nakvynę ir t.t. Tokiu būdu, baisu yra ne tai, kad iš Kauno iškeliauja kelios kryptys, o tai, kad regiono turizmo infrastruktūra bus dar mažiau apkrauta.

Galima prisiminti tuos baisius Kauno oro uostui 2012 – 2013 metus, kai žiemos sezonui Kaunas liko su 4 kryptimis, vietoje 17 – 18. Kioskai ir kavinės galvojo, kaip reikia dirbti ir ką, siekiant išgyventi, reikia atleisti, Kauno TIC atšaukė savo žmogų paliekant vietoje jo stendą su lankstinukais, oro uosto darbuotojai vaikščiodavo iš kampo į kampą ir t.t.

Tokiais tempais nykstant populiarių krypčių skaičiui iš Kauno, verslininkams darosi vis sunkiau prognozuoti, kas bus toliau. Šiam vasaros sezonui suskaičiavau 13 krypčių, o kiek jų liks žiemą? Vėl kelios? Panašu, kad Kaunui reikėtų bandyti mažinti priklausomybę nuo Ryanair, kitaip, po poros metų, iš terminalo bus galima padaryti muziejų. Šiuo atveju, geriausiu sprendimu taptų dar kelios Wizzair kryptys iš Kauno. Kadangi Wizzair ir Ryanair kaktom susimuša dėl krypčių, galima tikėtis ir Ryanair atsako didinant veiklos apimtis. Šį atvejį puikiai pailiustravo Palangos oro uosto atvejis, kur Ryanair greitai įsikūrė po Wizzair sprendimo skraidyti iš ten. Tokiu būdu, siekiant išvengti muziejaus likimo, Kauno oro uostui reikia nukreipti savo dėmesį nuo ilgalaikio „partnerio“ ir pradėti dairytis saugiklių, kurie užtikrins pastovią oro uosto ir terminalo veiklą.

Advertisements

8 thoughts on “Niūrios Kauno oro uosto perspektyvos

  1. Prieš sapaliojant apie STN “perkėlimą” siūlau pažiūrėti, kokia yra situacija iš tikro. STN parduodamas 4x weekly vs LTN 7x weekly. Po Wizz atėjimo į KUN, Ryanair tiesiog sukeitė dažnius vietomis.

    Patinka

      • Įžvalgos? Jūs pateikiate ne įžvalgą, o kaip faktą, kad KUN praras STN. To nėra, netgi 2016/2017m tvarkaraštyje. STN buvo neparduodamas kokias 5-7 dienas, kol nesutvarkė tvarkaraščio.
        Tokius dalykus patikrinti trunka lygiai 2min.

        Patinka

      • Aš palieku sau teisę kažko nežinoti ir daryti spėjimą. Šio įrašo akcentas yra į poveikį infrastruktūrai ir tai, kad žiemos sezonui STN įdėtas, pripažįstu, nedažiūrėjau. Esmės tai perdaug nekeičia, nes veiklos apimtys KUN vis vien mažėja. Ačiū už pastebėjimą.

        Patinka

  2. Man dažnai keista, kad giriamasi pridėtomis kryptimis, kai tos kryptys realiai ne kažką. Tarkime, jau skrenda į du Anglijos miestus pridėjo trečią miestą ir jau džiaugiasi, kad “nauja kryptis”. Man nauja kryptis yra nauja šalis, į kurią dar neskridome.

    Kaip vilnietė, skrisdama iš Kauno stengdavausi palikti kuom mažiau eurų tenais (iš to godumo, suprantate). Tai į Kauno oro uostą važiuodavau Ollex autobusais iš Vilniaus, kurie priderinti prie skrydžių grafiko. Kas to nežinojo, tai viešbučius Kaune ėmė ir už taksi mokėjo, jeigu skrydis labai ankstyvas.

    Patinka

    • Priklausomybė nuo oro uosto veiklos yra stipri Kaune ir viešbučiai bei visa turizmo infrastruktūra labai jaučia pokyčius jame. Netgi Ollex paslaugos įvedimas pakankamai reikšmingai pasijuto, nes žmonės pradėjo nebeužvažiuoti į Kauną, o tiesiai vykti į oro uostą. Aišku, tai yra verslo niša ir Ollex ją puikiai naudojasi. Mano nuomone, Kaunui reikia išskirtinių traukos objektų siekiant geriau išnaudoti esamą turizmo infrastruktūrą. Kitaip ta infrastruktūra pradės nykti

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s